Telsiurk.lt svetainė daugiau nebeprieinama. Vietoj to prašome apsilankyti http://keliuprieziura.lt/
Kelių tiesimas ir priežiūra
Kelių tiesimas ir priežiūra — vieni svarbiausių dalykų, norint užtikrinti saugias eismo sąlygas visiems jo dalyviams. Šio straipsnio pagalba galėsite kur kas geriau suprasti, kas miestuose bei gyvenvietėse yra atsakingi už šiuos procesus ir sužinosite, kada vairuotojai susiduria su didžiausiais iššūkiais keliuose. Jei tai nėra kažkas, kas jus domina, o jūs norėtumėte žaisti žaidimus, kviečiame apsilankyti čia esančioje Lietuvos kazino apžvalgos svetainėje.
Kelių tiesimo ir priežiūros sąvokos
Kelių tiesimas ir priežiūra turėtų būti suprantami kaip nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai, kurių dėka užtikrinamas saugus eismas ir numatytas kelio bei jo statinių tarnavimo laikas. Tai apima visus valstybinės reikšmės kelius Lietuvoje: magistralinius, rajoninius, krašto kelius, greito eismo gatves, pagrindines gatves, taip pat miestų ir miestelių gatves, kurios pažymėtos specialiais indeksais. Į šią sąvoką įtraukiama ir eismo reguliavimo priemonių įrengimą: kelio ženklų, šviesoforų, pėsčiųjų perėjų, signalinių stulpelių, greičio slopinimo kalnelių projektavimą ir priežiūrą. Prie sąvokos priskiriamos ir visos automobilių privažiavimo kelių, sankryžų, šaligatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų, autobusų ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo projektavimo veiklos.
Didžiausi iššūkiai — žiemą
Visi vairuotojai žino, kad žiemą sudėtingesnės būna ne tik oro, bet ir eismo sąlygos, tam dažnai įtakos turi ir kelių būklė. Artėjantis žiemos sezonas visuomet daugiau iššūkių kelia ir kelius prižiūrinčioms tarnyboms: tuomet reikia pasirūpinti visais pagrindiniais kelių priežiūros darbais tiek miestuose, tiek ir rajoniniuose keliuose bei automagistralėse. Kauno rajono savivaldybės atstovas Tautvydas Tamošiūnas pastebėjo, kad kiekvienais metais seniūnijos prižiūri net 2000km kelių ir gatvių, o 2018m. Kauno rajone žiemos sezonu saugaus eismo sąlygoms užtikrinti buvo skirta daugiau negu septyni tūkstančiai eurų. Kiekvieno didžiojo Lietuvos miesto savivaldybė pati sprendžia, kuriuos vietinės reikšmės kelius reikės valyti ir barstyti, o už konkretų šių veiklų laiką atsako seniūnijos. Vis dėlto, kuomet oro sąlygos neplanuotai greitai pablogėja ir tampa itin ekstremalios, dažnai prie kelių valymo prisideda ir vietiniai ūkininkai bei gyventojai.